Tinklaraštis

„Coherent Solutions“: interviu su generaline direktore Lina Šiumete

13 liepos, 2021

2021 metų pradžioje atidarytas įmonės „Coherent Solutions“ programinės įrangos kūrimo centras Lietuvoje. Kol kas dalis darbuotojų persikėlė į Lietuvą iš Baltarusijos, vėliau planuojama įdarbinti ir vietinių IT specialistų. Lina Šiumetė, „Coherent Solutions Lithuania“ generalinė direktorė, papasakojo apie „Coherent Solutions“ biuro Vilniuje plėtros strategiją, persikėlimo į Lietuvą privalumus ir trūkumus, taip pat papasakojo apie savo karjerą ir apie tai, kodėl pasirinko įmonę „Coherent Solutions“.

— Gal galėtumėte papasakoti, kaip jūsų karjera prasidėjo, kaip vystėsi? 

— Svarbiausias mano karjeros etapas prasidėjo maždaug prieš 12 metų, kai pradėjau dirbti Vilniuje įsteigtame bendrovės „Barclays“ technologijų centre. Tai buvo viena pirmųjų didelių bendrovių, atėjusių į Lietuvą ir čia atidariusių filialą. Pradėjusi dirbti IT paslaugų klientų aptarnavimo skyriaus vadove, išdirbau daugiau nei 5 metus. Per tą laiką sėkmingai judėjau įmonės viduje – buvau paaukštinta, pakeičiau keletą pozicijų. Daugiausia dirbome prie funkcijų atkėlimo iš Jungtinės Karalystės, JAV ir Singapūro, taip pat prie komandų formavimo. 

Dirbdama bendrovėje „Barclays“ išmokau dirbti tarptautinėje organizacijoje. Tuo metu „Barclays“ visame pasaulyje turėjo 130 000 darbuotojų, buvo gerai struktūrizuota ir valdoma įmonė. Kai pradėjau dirbti, Lietuvos biure dirbo 300 žmonių, o kai išėjau — jau 1300, taigi augimas buvo spartus. Bendrovė „Barclays“ daug investavo į savo darbuotojų mokymus. Būtent šioje įmonėje tapau savimi pasitikinčia vadove.

Vėliau man pasiūlė pereiti į NASDAQ, vieną didžiausių pasaulyje vertybinių popierių biržų. Lietuvoje NASDAQ taip pat kūrė rinkos paslaugų komandą, ir aš buvau pirmoji iš jos darbuotojų. Per 3 mano darbo NASDAQ metus iš Švedijos perkėlėme daug funkcijų. Komanda puikiai vystėsi: kai išėjau, mano skyriuje jau dirbo 85 žmonės.

Patirtis bendrovėse „Barclays“ ir NASDAQ suformavo mano profesinį profilį. Įgijau daug patirties, kaip organizuoti darbą naujoje vietoje, kurti tvarias komandas ir ugdyti vadovavimo įgūdžius.

Pastaroji įmonė, kurioje dirbau, buvo šiek tiek kitokia. Ji buvo įsitvirtinusi rinkoje, bet susidurianti su tam tikrais veiklos sunkumais. Ta įmonė buvo išgyvenusi susijungimo procesą, taigi dėl permainų ir netikrumo vyko didelė darbuotojų kaita. Šioje pozicijoje norėjau pabandyti ne pradėti ką nors nuo nulio, bet padirbėti problemiškesnėje aplinkoje ir pažiūrėti, ar galiu ją pataisyti. Ten įvykdžiau daug struktūrinių ir vadybinių pokyčių. Esu įsitikinusi, kad situacija labai pagerėjo: sumažėjo darbuotojų kaita, pagerėjo darbuotojų įsitraukimas, o verslo tikslai 3 metus iš eilės buvo viršijami.

— Jūsų karjera daugiausia susijusi su vadovaujamomis pareigomis. Ar visada norėjote vadovauti?

— Kai pradėjau studijuoti universitete, nebuvau tikra, ko noriu. Mane domino socialiniai mokslai, bet man taip pat gerai sekėsi matematika ir gamtos mokslai. Tiesą sakant, prieš stodama į universitetą maniau, kad studijuosiu ekonomiką. Vis dėlto, nors turėjau gerus pažymius, nebuvau tikra, kad įstosiu į šią specialybę, todėl paskutinę minutę priėmiau tokį sprendimą — stoti į psichologiją.

Baigiau organizacinės psichologijos magistrantūros studijas, kurios mane paruošė darbui žmogiškųjų išteklių srityje. Pirmajame darbe, kurį pradėjau dirbti dar studijų metais, buvau personalo atrankos specialistė.

Netrukus po to įsidarbinau instruktore rinkos tyrimų bendrovėje, įsikūrusioje Jungtinėje Karalystėje — skambučių centre mokydavau žmones, kaip vesti interviu, pritraukti žmonių į mūsų tyrimus ir kt. 2008-aisiais prasidėjus pasaulinei finansų krizei, dėl valiutos kurso svyravimų, biurai kitose šalyse smarkiai išbrango, todėl ji prasidėjo darbuotojų mažinimas. Vieną dieną mano vadovas pakviečia mane į penktadienio susitikimą. (Žinojome, kad jeigu kviečia į susitikimą penktadienį, vadinasi, būsi atleistas.) Ką gi, ateinu į tą susitikimą, o vadovas sako: „Lina, nebenoriu, kad toliau dirbtum su darbuotojų mokymais…“ — ir nutyla. Sėdžiu ir galvoju: „Taip, mane tikrai atleidžia.“ O tada jisai sako: „Norime tave paaukštinti — paskirti skambučių centro vadove“. Jis turėjo tokį humoro jausmą..!

Taigi tapau skambučių centro, kuriame dirbo 70 žmonių, vadove ir šitaip prasidėjo mano kaip vadovės karjera. Niekada nebuvau prašiusi, kad paskirtų į tas pareigas, ir tuo metu tikrai nenumaniau, kaip dirbti šį darbą. Tiesiog buvau paaukštinta, o toliau mokiausi iš savo vadovų, iš aplinkinių ir, žinoma, iš savo pačios klaidų.

— Kaip pasirinkote įmonę „Coherent Solutions“?

 — Daug dalykų mano gyvenime nutinka atrodo todėl, kad atitinkamai išsidėstė žvaigždės. Prieš „Coherent“ buvau išėjusi motinystės atostogų ir jau turėjau maždaug mėnesio amžiaus sūnelį. Kartą bevaikštant parke, man paskambino rekruterė, kuri įmonei „Coherent Solutions“ ieškojo vadovo Lietuvos padaliniui. Abejojau, ar tam tinkamas laikas, nes bent kelis artimiausius mėnesius neplanavau grįžti į darbą. Vis dėlto pamaniau, jog būtų įdomu susitikti su vadovais, kad suprasčiau, ar norėčiau šito imtis net ir turėdama kūdikį.

 Tada susipažinau su Igoriu Epshteyn, „Coherent Solutions“ generaliniu direktoriumi ir prezidentu, ir nuo to viskas prasidėjo. Igoris buvo labai atviras, užsidegęs pasakojo apie savo įmonės planus ir jos plėtrą naujose vietose. Paskui susipažinau su keliais kitais žmonėmis iš vadovų komandos. Sprendimą prisijungti priėmiau susipažinusi su darbuotojais – būsimais kolegomis. Jie atrodė puikūs žmonės, su kuriais norisi dirbti: aistringi, savo srities specialistai, visiškai sąžiningi ir „nepolitiški“, jei tai tinkamas žodis. Susidariau įspūdį, kad tai nebus biurokratinė įmonė ir kad jos kultūra bus atvira, tiesi ir sąžininga.  

— Kaip pavyksta suderinti motinystę ir vadovo pareigas?

— Mano kūdikiui dabar 6 mėnesiai. Jis jau gana didelis. Manau, kad suderinti įmanoma, nes galiu lanksčiai planuoti savo darbotvarkę. Pavyzdžiui, galiu tam tikromis valandomis padirbėti su JAV, paskui — su Europa, o tarp jų galiu derinti kitus dalykus. Jei kas nors manęs paklaustų, ar įmanoma suderinti motinystę ir vadovo pareigas, tikrai atsakyčiau „taip“. Net ir steigiant naują įmonę, kurioje ir taip yra daugybė darbų. Jei kas nors norėtų gauti patarimų ir gudrybių, kaip atlikti kelis darbus vienu metu, mielai pasidalysiu.

— „Coherent“ pradirbote kelis mėnesius. Ar jau susidarėte nuomonę apie mūsų įmonę?

— Manau, kad įspūdis, kurį susidariau nusprendusi prisidėti prie įmonės, buvo teisingas — jis nepasikeitė. Pradinis požiūris ir elgesys nebuvo tik dėl to, kad prisiviliotų — atrodo, kad tai buvo nuoširdus dalykas. Žmonės šioje įmonėje yra labai draugiški, paslaugūs ir palaikantys tokius naujokus kaip aš. Jie neskuba mokyti, dalijasi idėjomis, išklauso ir atsako į klausimus. Ir galiu įsivaizduoti, kad jie sulaukia daug klausimų, nes tokių kaip aš naujų šalių vadovų yra bent trys. Tai tik dar vienas įrodymas, kokie jie draugiški, kantrūs ir palaikantys.

Nėra tokio dalyko kaip „įmonė“. „Įmonė“ — tai žmonės, su kuriais dirbi, ir dalykai, kuriuos kartu su jais sprendi. Kol kas man tai buvo gera kelionė. Dabartiniu metu mano vaidmuo yra labai kūrybiškas, o tai šaunu. 

— Papasakokite apie „Coherent Solutions“ programinės įrangos kūrimo centro Lietuvoje plėtros planus ir strategiją.

— Mano filosofija yra tokia: jeigu ką nors darome — tai darome taip, kad pavyktų, arba išvis nedarome. Siekiame, jog ši nauja įmonei šalis prisidėtų prie bendrų įmonės „Coherent Solutions“ veiklos rezultatų ir sėkmės. Kad tai pasiektume, turime rasti tinkamus žmones, kurie dirbtų pas mus.

Lietuvoje daug žinomų vardų yra atidarę panašius plėtros centrus. Taigi turėsime rasti savo nišą ir suprasti, kaip mes lyginamės su kitomis įmonėmis. Turime daug privalumų, kadangi esame palyginti nedidelė, bet dėl to — veržli ir auganti įmonė, turinti tarptautinę patirtį ir įdomių klientų.

Dabar norime įsitvirtinti kaip įmonė, kad žmonės darbo rinkoje sužinotų, ką mes darome, ir susidomėtų mūsų pozicijomis. Kai pradėsime samdyti darbuotojus, norime įdarbinti tinkamus žmones, kad jie tiktų įmonei ir turėtų tinkamą mąstyseną. Tada jau norėčiau, kad pasiektais rezultatais demonstruotume, jog mūsų darbuotojai čia yra kompetentingi, profesionalūs, ir tą patvirtintų mūsų klientai. Tai pagrindinis lokacijos tikslas. 

Vėliau, priklausomai nuo to, kaip sėkmingai pavyks įsitvirtinti, nustatysime optimaliausią mūsų dydį. Nemanau, kad skaičiai yra svarbiausi. Kur kas svarbiau yra čia dirbančių žmonių kokybė ir kultūrinis atitikimas, kad jie, būdami „Coherent“ ambasadoriais, gerai jaustųsi čia dirbdami ir prisidėtų prie visos įmonės tikslų.

— Įmonės „Coherent Solutions“ darbuotojai iš kitų šalių biurų turi galimybę persikelti į Lietuvą. Kokie yra persikėlimo į Vilnių privalumai ir trūkumai?

— Šiaip jau Vilniuje gyvenimo ir darbo kokybės santykis yra gana aukštas, net palyginti su Skandinavijos šalimis. Tai kompaktiškas miestas. Čia nėra didelio eismo, o kartais net nereikia automobilio, nes gyvenimą galima susidėlioti arti centro. Be to, Vilniaus gera geografinė padėtis: iki jūros — 300 kilometrų, o Minskas irgi visai netoli, jei ketinate iš ten persikelti.

Gyvenimas čia žmonėms malonus ir patogus. Jaunimui yra daug lankytinų vietų, pavyzdžiui, barų ir naktinių klubų (žinoma, įprastu metu, ne per pandemiją). Žmonėms, turintiems šeimas, taip pat yra gana gera infrastruktūra: daug parkų, poilsio erdvių, žaidimų aikštelių, ir visa tai nuolat gerinama. Be to, turime puikų senamiestį su viduramžių laikų pastatais, kuris saugomas UNESCO. Ir žmonės čia draugiški. Daugelis jų kalba keliomis kalbomis, todėl tikrai pavyks susikalbėti. 

O trūkumai? Iš trūkumų — gana aukštos kainos. Tai nėra pigus miestas, esama ekonomiškai palankesnių šalių, į kurias galima persikelti, bet, manau, už tai, ką sumoki, gauni atitinkamą kokybę. Manyčiau, tai vienintelis Vilniaus trūkumas žvelgiant iš žmonių perspektyvos. Be šito, daugiau trūkumų nežinau. Būtų įdomu apie juos išgirsti iš persikėlusių žmonių, bet kol kas niekas nesidalino.

— Kiek žmonių jau persikėlė?

— Jau įsidarbino maždaug 14 žmonių, dar daugiau jų atvyko balandžio mėnesį.

— Kaip „Coherent Solutions“ organizuos darbo nuotolinio darbo procesus?

— Pandemijos metu darbui iš namų tapus norma, pasidarė akivaizdu, kad darbo organizavimo pokyčiai negrįžtami. Mano vizija tokia: mums tikrai nereikia, kad daug žmonių nuolat dirbtų iš biuro. Turime lankstumo ir daug galimybių, kad tai būtų ir patogu darbuotojams, ir naudinga įmonei. Taigi, kai, ieškosime naujų biuro patalpų, turėsime omenyje, kad kad darbo vietų ofise reikia ne visiems darbuotojams. Greičiausiai laikysimės principo 60 proc. laiko dirbti biure, o 40 proc. — iš namų.

Neabejotinai keičiasi vadovų požiūris į darbo procesus. Pavyzdžiui, mano ankstesnėje įmonėje per pirmą karantiną kai kurių komandų rezultatai netgi pagerėjo. Dabar biuras iš tikrųjų tampa ne tiek vieta, kur dirbi prie savo stalo, kiek vieta, į kurią ateini dirbti kartu su komanda. Taigi naujuose biuruose ieškosime daugiau bendradarbiavimo erdvių, negu tiesiog vietų darbui prie stalo. Priklausomai nuo projekto, vieniems žmonėms gali būti svarbiau dažniau būti biure, kitiems — ne taip svarbu. Darbo procesus organizuosime pagal verslo poreikius, įmonės kultūrą ir komandos dvasią, o ne pagal griežtas darbo iš namų ar iš biuro taisykles. 

— Kalbant apie darbą iš namų, dar vienas klausimas — ar dabar Lietuvoje karantino taisyklės griežtos? Ar yra kokių nors apribojimų judėti po šalį ir pan.?

— Taisykles komentuoti labai sunku, nes jos nuolat keičiasi. Atvykus privaloma izoliuotis dešimčiai dienų. Šalies lygmeniu reikalavimus švelnina. Neseniai vėl atidarytos kai kurios gana didelės parduotuvės, pavyzdžiui, IKEA, kurios kelis mėnesius neveikė. Kadangi karantinas pas mus buvo labai griežtas, tam tikra prasme mums pavyko pandemiją suvaldyti. Taigi, tikimės, kad arčiau pavasario bus laisviau. Vis dėlto situacija gali bet kada pasikeisti, priklausomai nuo susirgimų skaičiaus ir vakcinavimo tempų.  

— Apibūdinkite IT darbo rinką Lietuvoje.

 — IT darbo rinka Lietuvoje yra gana konkurencinga. Yra keletas vietinių Lietuvos įmonių, kurios labai sėkmingai veikia daugelį metų ir pritraukė daug investicijų. Jos labai greitai auga ir aktyviai ieško darbuotojų. Taip pat turime daug tarptautinių bendrovių, pavyzdžiui, Skandinavijos ir Amerikos, kurios Lietuvą yra pasirinkusios savo IT funkcijoms vykdyti dėl čia esančių talentų ir patrauklių atlyginimų, palyginti su jų namų rinka.

Taigi mūsų užduotis sudėtinga, bet panašiai yra visur. Dėl pasaulinių skaitmeninimo tendencijų IT specialistai dabar labai paklausūs. Tačiau tai, kad esama daug IT įmonių, yra ir privalumas. Kai daug darbuotojų, atsiranda ir daug talentų. Taigi universitetai, mokyklos, vakariniai kursai ir pan. vis ruošia naujus specialistus.

Mano nuomone, ne visus žmones galima pritraukti atlyginimu ir naudomis. Dauguma gerų specialistų iš tikrųjų ateina dėl profesinio tobulėjimo, galimybių dirbti su įdomiais klientais ir technologijomis. O savo įmonėje mes to ir turime. Tai gali būti mūsų konkurencinis pranašumas prieš kitas įmones, kurios galbūt yra vietos mastu žinomesnės, tačiau turi pasenusias technologijas ir nepakankamai karjeros galimybių.

— Ar galėtumėte teigti, kad Vilniuje yra IT bendruomenė — rengianti hakatonus, susitikimus, konferencijas, — ar ją dar reikia sukurti?

— Veiklos esama daug. IT rinka yra gana išvystyta, todėl sulaukia daug investicijų renginiams organizuoti. Turime daug konferencijų, skirtų įvairioms technologijoms ir specializacijoms (QA, BA ir kt.), jose dalyvauja įvairios IT bendruomenės. Kartais tų renginių netgi daugiau, negu galėtum spėti apsilankyti // negu suspėtum dalyvauti. Daug veiklos skatina didelės IT bendrovės, kurios nori labiau išgarsinti savo vardą, todėl rengia konferencijas, hakatonus, organizuoja susitikimus ir pan. Dėl to atsiras galimybių ir mums — per jau tradicines konferencijas pranešti apie save rinkai.

Be to, esama ir novatoriškų renginių — štai kad ir „WomenGoTech“. Šita programa vykdoma jau 5 metus, joje dalyvauja keli šimtai moterų, norinčių pradėti karjerą IT srityje. Tiesą sakant, aš pati 4 metus iš eilės esu šios programos mentorė. Taigi Vilniuje IT profesionalams yra daugybė galimybių ir renginių.

— Papasakokite apie savo pomėgį. 

— Be darbo, vaikų ir kitų dalykų, turiu dar vieną pomėgį — jodinėjimą. Kiekvieną savaitgalį, bent kartą per savaitę, nuvažiuoju į jojimo centrą ir kartu su trenere jodinėju po miškus. Man tai kartu ir sportas, ir meditacija, ir vadybos mokymai. Nuostabu, kiek daug iš žirgo galima išmokti apie komandinį darbą! Kad ir bendra vizija — jei neturi bendros vizijos, gali tekti daugiau laiko praleisti ant žemės, negu ant žirgo :). Todėl labai svarbu turėti aiškumą, kur kartu vykstate, o raitelio pareiga — tai užtikrinti.

Žymos: